Zarasų rajono savivaldybės VšĮ Pirminės Sveikatos Priežiūros Centras

Mums rūpi jūsų sveikata...

ŠIRDIES NEPAKANKAMUMAS

Širdis laikoma silpna, kai ji nepajėgia pervaryti tiek kraujo , kiek reikia kraujotakai.Tada organizmui pradeda stigti deguonies. Širdies nepakankamumas – tai ne atskira liga , o visų įmanomų širdies ligų komplikacija. Galimas širdies nepakankamumas ramybėje ,taip pat smarkiau judant ar dirbant gali būti diagnozuojamas ,,širdies silpnumas fiziniokrūvio metu“. Kai sveika širdis smarkiau dirba , ją skatina simpatinė nervų sistema ir hormonai , o jei širdis nesveika , jos sienelės raumuo nuo fizinio krūvio storėja, bet, ligai užsitęsus - suglemba.

Pasak NYHA, yra keturi širdies nepakankamumo laipsniai:

1. Paciento fizinis pajėgumas normalus ; širdies ligos požymių randa tik gydytojas.

2. Fizinis pajėgumas tik šiek tiek ribotas ; pacientas gali nueiti 5 km.

3. Fizinis pajėgumas ryškiai sumažėjęs .Pacientas pakelia tik lengvą krūvį – gali , pvz ,tvarkytis namie.

4. Vargina bet kokia fizinė įtampa. Nemalonių pojūčių būna net ir ilsintis. Daugiausia tenka gulėti lovoje.

Širdies nepakankamumas gali būti ūmus ar lėtinis. Ūminė forma visada prasideda staigiu priepuoliu. Lėtinei formai būdinga ilgalaikė perkrova , širdies ertmės išsiplečia , slėgis jose padidėja.

Pagrindiniai širdies nepakankamumo simptomai:

Cianozė . Ji atsiranda , kai susijungusio su anglies dioksidu hemoglobino kiekis didesnis nei kritinė riba (kuri lygi 5) ,būna kartu su poliglobulija. Pirmiausiapamėlsta rankų ir kojų pirštai ,nosis, ausys ,lūpos. Gali pamėlti akių junginė,liežuvis.

Poliglobulija . Trūkstant organizmui deguonies ,jis ,kompensuodamas , gamina eritrocitų , kraujas tampa tirštesnis , padidėja hematokritas. Pirštų deformacijos . Trūkstant deguonies, pakinta pirštų nagai, įgaudami laikrodžio stikliuko formą , pirštai panašūs į būgno lazdeles.

 Širdies plakimas , ar tachikardija. Širdis bando kompensuoti sumažėjusį vienu tvinksniu išstūmiamo kraujo tūrį.

- Sumažėja apatinė kraujospūdžio reikšmė.

Širdies ritmo sutrikimai, ypač prieširdžių virpėjimas dėl prieširdžių pertempimo.

Kūno išsekimas:  trūksta deguonies, maisto medžiagų ir organizmas pereina į tausojamąjį režimą , ligonis liesėja.

Dusulys – dėl kairiosios širdies nepakankamumo.

 

Yra šešios pagrindinės priemonės širdies nepakankamumui gydyti:

1. Priežasčių šalinimas. 

2. Tausojimas.

3. Dieta.

4. Vaistai.

5. Komplikacijų profilaktika.

6. Reabilitacija.

Ypač svarbu šalinti priežastis. Jei padidėjęs kraujospūdis ,jį reikia normalizuoti. Jis gali sumažėti ir dėl širdies raumens nusilpimo ,bet išgydžius nepakankamumą , kraujospūdis padidėja.

Širdis gali nusilpti ir dėl vainikinių kraujagyslių susiaurėjimo , besimptominio miokardo infarkto , plaučių infarkto ,nenustačius širdies vožtuvų ydų ,kurioms gydyti reikia kardiochirurgo pagalbos , ar pražiopsojus miokarditą, ar vidinio širdies dangalo uždegimą – endokarditą, kuris nustatomas atlikus širdies echoskopiją . Jei ligonis nutukęs, širdis nusilps

Dėl suriebėjimo. Jei širdis plaka netaisyklingai , gali būti kalta skydliaukės hiperfunkcija.Tuo atveju būtina normalizuoti hormonų gamybą.

Visą laiką gulėti – ne pati geriausia išeitis. Patartina pasėdėti patogiame krėsle, atsikelti, pavalgyti. Ilgai gulint nyksta raumenys, kauluose mažėja kalcio, venose susidaro krešulių, dažniau gali ištikti plaučių infarktas, gresia plaučių uždegimas, gali susilaikyti šlapimas.

Jei pacientas gulintis, svarbu dažnai giliai įkvėpti, kas valandą judinti rankas ir kojas, mankštinti plaštakų ir pėdų sąnarius, aktyvinti dvasinį gyvenimą – pasikalbėti, rašyti , skaityti.

Reikia vengti stresų,tačiau emocijų žmogui , kol jis gyvas, reikia.

Svarbu pakankamos poilsio pertraukos , popiečio miegas kiekvieną dieną. Naktį miegoti 8 val.

Dietinė mityba esant širdies nepakankamumui :

- per dieną galima suvartoti ne daugiau 6gramų druskos ,išgerti ne daugiau 1 litro skysčių ,svarbu valgyti dažnai ,bet ne po daug, maiste turi būti pakankamai baltymų, kalio. Daug kalio yra džiovintuose vaisiuose, ypač abrikosuose, figose, datulėse, bananuose, riešutuose, žirniuose, pupelėse, grybuose, duonoje, bulvėse.

Alkoholio reikia vengti dėl dviejų priežasčių: jis trikdo širdies ritmą ir tiesiogiai kenkia širdies raumeniui.

Ligonis turi kasdien svertis, geriau – net dusyk per dieną. Svarbu reguliariai tuštintis.Geriausia vidurių užkietėjimui naudoti žvakutes , o ne vidurius laisvinančius vaistus , kuriuos reikia užgerti dideliu kiekiu vandens perkraunant kraujotaką.

Iš vaistų vartojami diuretikai, AKF inhibitoriai ir digitalis. Nuo dešiniosos širdies silpnumo padeda nitroglicerinas.

Jei gydant vaistais nepagerėja , verta ryžtis persodinti širdį. Tokia operacija galima tik tada,kai plaučiuose kraujas cirkuliuoja normaliai ir galima imunosupresija. Netiks sergantiemscukriniu diabetu ar lėtinėmis infekcinėmis ligomis.

Reikia po truputį didinti fizinį krūvį , bet tik tiek, kad pulso dažnis nesiektų 100 tvinksnių per minutę .Galima sveikatą stiprinti ir kurorte, kai tik pacientas pajėgia visą valandą be vargo žingsniuoti lygia vietove. Tik priiminėti vonias ir gerti mineralinį vandenį reikia atsargiai.

 

VAINIKINIŲ ARTERIJŲ LIGA

 

Kiekvienas sveikas žmogus turi vadinamąją ,,koronarų atsargą“.Ji 3-6 kartus didesnė,nei tas kraujo kiekis , kuris vainikinėmis arterijomis prateka ilsintis. Koronarų atsarga – tai tas kraujo kiekis , kurį dar gali praleisti maksimaliai išsiplėtusios vainikinės kraujagyslės. Organizmas turi ,,automatinį saugiklį“ , širdies kraujo poreikiui dar neperžengus koronarų galimybių ribos , jėgų pristinga griaučių raumenims ir žmogus noromis nenoromis sumažina fizinį krūvį , kol dar pakanka širdies pajėgumo. Tą mechanizmą gali išjungti ,, dopingas“ , tada nei iš šio nei iš to staiga mirštama.

Koronarų nepakankamumu vadinama būklė, kai širdies raumens ląstelės negauna kiek reikiant deguonies. Žmogui ima trūkti deguonies ne tik fiziškai dirbant , bet ir dėl kasdienio buitinio krūvio, kai koronarai susiaurėja 50/ jų spindžio , negalavimai prasideda jau nuo įprastinio krūvio ,o kai 90/ - net ir ilsintis.

Pagrindiniai rizikos faktoriai , pavojingiausi koronarams:

1. Cholesterolis . Gerasis cholesterolis veikia profilaktiškai , o ,,blogasis“ skatina kraujagyslių sklerozę. Pavojų susirgti labai didina riebalų apykaitos sutrikimai .

2. Rūkymas užsitraukiant dūmus į plaučius. Tai nepriklausomas rizikos faktorius , kuris skatina koronarinę širdies ligą ,staigią mirtį dėl širdies paralyžiaus , kojų obliteracinį endarterijitą ir galvos smegenų insultą.

3. Hipertenzija: kraujospūdis laikomas padidėjusiu, kai jis didesnis nei 165/95mmHg st.

4. Cukrinis diabetas : ,,cukrus“ tiesiogiai žaloja stambiąsias ir smulkiąsias kraujagysles. Diabetikus miokardo infarktas ištinka du kartus dažniau nei kitus asmenis. 

5. Nutukimas :tai nepriklausomas rizikos faktorius ,kai kūno svoris viršija 25/ normalų ir žmogus taip nutukęs yra ilgiau nei 8 metus (moteris -14m).Normalus kūno svoris kg lygus ūgiui cm minus 100. (pagal Broca metodą).Taip pat žalinga yra liguista reakcija į cukrų (gliukozės tolerancijos sutrikimas) , podagra dėl per gausaus mėsos vartojimo.

6. Veiksniai , priklausantys nuo amžiaus, lyties, gyvenimo sąlygų:

Tai streso faktorius, nuolat slegiant nemaloniai įtampai pabrėžtina , kad miokardo infarktas labiau gresia žmonėms, kuriems jų darbas rodosi beprasmis ar kuriems atrodo, kad iš jų nuolat per daug reikalaujama, jie nejaučia gyvenimo džiaugsmo .

Kaip genda kraujagyslės?

I etapas: vidiniame kraujagyslės sluoksnyje, gal nuo mechaninio poveikio, padidėjus kraujopūdžiui , atsiranda žaizda.

II etapas : žaizdą aplimpa trombocitai ,kurie privilioja hormonus , tie pritraukia fagocitus ir ląsteles iš jungiamojo audinio bei raumenų. Prasideda kraujagyslių spazmai .

III etapas : žaizdą dengiančioje plokštelėje (rande ) padaugėja kalcio ir cholesterolio , riebalų.

IV etapas : susidaro jungiamuoju audiniu apsitraukęs randas , dėl kurio susiaurėja kraujagys lės spindis. Kai užanka 70/ vainikinės kraujagyslės spindžio , prasideda krūtinės angina.

Krūtinės anginos požymiai: 

- skauda fiziškai dirbant ar susijaudinus , rūkant , gausiai pavalgius , šlapinantis , tuštinantis ;

- nesant fizinio krūvio praeina skausmas ;

- retkarčiais suskausta ir ilsintis , miegant ;

- skausmo vieta : krūtinėje, linkęs plisti į kairę ranką,abu pečius, į plaštakas , kaklą , apatinį žandikaulį,dešinę ranką skauda retai.

- skausmo pobūdis : deginantis ,smaugiantis , spaudžiantis ,atsiranda mirties baimė;

- skausmo trukmė : kelios minutės, daugiausia 10 min.

Būna ir ,, nebylių“ patologinių procesų ; kai koronarinė širdies liga progresuoja iš lėto ,net ir visiškas koronaro užakimas gali nepasireikšti jokiais simptomais ,nes per ilgus metus kaip atsakas į deguonies stoką susiformuoja kolateralinė kraujotaka. Štai kodėl , nors ir paradoksalu , būtent jauniems žmonėms , kuriuos veikia rizikos faktoriai , gresia ypač didelis miokardo infarktas. Dažniau ištinka kairiojo širdies skilvelio infarktas. Vadinamieji funkciniai negalavimai atsiranda ir laikosi nepriklausomai nuo fizinio krūvio. Jie ir trunka ilgiau, kartais ir kelias dienas. Skausmas plinta į širdies viršūnę, bet ne už krūtinkaulio. ,,Nerviniais skausmais“ daugiausiai skundžiasi jauni vyrai ir moterys prieš menopauzę.

Gydymas:

Kad nesusirgtumėte miokardo infarktu , svarbu dorai laikytis 10 priesakų :

- nerūkykite, mažiau vartokite kavos , alkoholio tik vos vos.

- valgykite saikingai ,vartokite mažiau riebalų ir cukraus ,valgykite 5 kartus per dieną po truputį.

- po truputį mažinkite antsvorį. Nutukimas skatina hipertenziją , didina lipidų kiekį kraujyje ir pavojų susirgti cukriniu diabetu.

- kasdien pasivaikščiokite ir mankštinkitės ir , jei tik galite , fiziškai padirbėkite , bet ne tiek , kad pajustumėte negalavimus . Nereikia nei pritūpimų , nei atsispaudimų.

- nereikia nervintis , skubėti ir nekantrauti. Reikia siekti dvasinės pusiausvyros , mažiau dirbti , atsisakyti įsipareigojimų.

- išsimiegokite , kasdien po pietų 0,5 – 1,5 val. pailsėkite.

- venkite šalto dušo ir maudymosi šaltame vandenyje ; plaukiokite tik su palydovu.

- prisiminkite senus pomėgius ir suraskite naujų.

- daugiau maloniai bendraukite su artimais žmonėmis.

- neužleiskite kitų ligų, ypač hipertenzijos , cukrinio diabeto , lipidų padaugėjimo kraujyje ,podagros , širdies nepakankamumo.

Žūtbūt sportuoti – klaida . Ne kiekvienam sergančiam koronarine liga tinka net ir gydomoji mankšta su vadinamąja ,, širdininkų“ grupe.

Kam negalima mankštintis ?

- turintiems širdies nepakankamumą ;

- turintiems širdies aneurizmą ;

- linkusiems į širdies ritmo sutrikimus ;

- tiems , kurių krūvio elektrokardiogramoje jau nuo 75 vatų išryškėja deguonies stoka.

- turintiems kvėpavimo sutrikimų;

- negalintiems laisvai judėti dėl stuburo ar sąnarių ligos.

Gydymu ,,tabletėmis „ siekiama trijų tikslų:

1. Sumažinti širdies krūvį.

2. Praplėsti vainikines kraujagysles.

3. Pagerinti širdies raumens aprūpinimą krauju.

Tam tikslui yra šie vaistai :

- nitroglicerinas ;

- kalcio kanalų blokatoriai;

- beta blokatoriai.

Koronarų praplėtimas :

Pro šlauninę arteriją iki pat koronaro įstumiamas kateteris , kurio gale yra balionėlis. Kateterio galas su balionėliu įspaudžiamas į susiaurėjusią kraujagyslės vietą ir balionėlis pripučiamas: taip jis suspaudžia riebalų ir kalkių kamštį iš vidaus. Balionėlis išpučiamas kelis kartus ,kol gaunamas pakankamas rezultatas. Kalkių ir riebalų sankaupa, kuri mažino kraujagyslės spindį , suplojama ir po praplėtimo surandėja. Operacijos sėkmingos 90/ atvejų. Tiesa , 30/ atvejų baigiasi recidyvu – koronaras vėl užsikemša , bet jį galima iš naujo taip pat sėkmingai praplėsti .

Po operacijos patartina vartoti vaistus – aspiriną (mažomis dozėmis ) ir kalcio kanalų blokatorius.

Kuo šis būdas geresnis už kraujagyslių jungties operaciją?

1. Nereikia atverti krūtinės ląstos.

2. Daug trumpiau tenka gydytis ligoninėje.

3. Pacientas greičiau tampa vėl darbingas.

Kraujagyslių praplėtimas geriausiai tinka tiems žmonėms, kurių negalavimai prasidėjo neseniai, o susiaurėjusi tik trumpa koronaro atkarpa, ir pacientams ,kurie serga nestabilia krūtinės angina, ūminiu miokardo infarktu, kuriems yra lėtinis kraujagyslių užsikimšimas ar implantuotų venos gabalų susiaurėjimas. Išplėsti galima ir kelias kraujagysles. Tačiau, jei susiaurėjęs pagrindinis kamienas , praplėsti negalima. Kai susiaurėjusi ilgesnė kraujagyslės atkarpa, irgi tenka rinktis kraujagyslės jungties operaciją.

 

MIOKARDO INFARKTAS  (peilis po kaklu)

 

Miokardo infarktas būna tada , kai dėl ūminio kraujotakos sutrikimo dalis širdies raumens žūva ir nekrozuoja. Širdies raumens audinių žūtis gali apimti visą sienelės storį ar tik ploną jos sluoksnį, dažniausiai esantį po vidiniu širdies dangalu. Pastarasis bus vadinamas mikroinfarktu. Dažniausiai infarktas įsimeta į kairįjį skilvelį. Rečiau nukenčia dešinysis skilvelis.

Širdies raumens žūtis prasideda vėliausiai po 20-30 min. po kraujagyslės užsikimšimo.

Priežastys:

- trombozė nuo krešulio , susidariusio atsivėrus kraujagyslės susiaurėjimui;

- kraujagyslės sienelės uždegimas ir kraujavimas ;

- kraujagyslės embolija (atitrūkus krešuliui) ;

- kraujagyslės spazmai .

Infarktą išprovokuoja sunkus fizinis darbas ar susijaudinimas . Ir dėl sumažėjusio kraujospūdžio gali prasidėti infarktas. Toks miokardo infarktas būna po operacijos ir nukraujavus. Dažnai infarktai naktį taip pat aiškinami sumažėjusiu kraujospūdžiu. Ir vis dėl to daugybės infarktų priežastis lieka neaiški.

Dažniausiai pacientas prieš infarktą jaučia negalavimus , būdingus krūtinės anginai . Tuo metu sustiprėja ankstesni negalavimai ,labai skauda širdies plote , skausmas ilgiau nepraeina net ir ilsintis . Skausmas plinta. Padidėja nuovargis , staiga apleidžia jėgos.

Kitą pusę pacientų infarktas ištinka staiga ir be jokių ,,pranašingų“ ženklų. Tuo metu stipriai suskausta krūtinę. Skausmas plinta už krūtinkaulio ,į kairę ranką , kairį petį , į gerklas ir sprandą , ar po krūtine. Dešinę ranką skauda retai. Skauda ilgiau kaip 30 min., kai kada net kelias valandas ar kelias paras. Apima mirties baimė. Ramybė ir nitroglicerinas nepadeda. Sumažėja kraujospūdis . Trūksta oro. Ligonį pykina, jis vemia , prakaituoja , išblykšta , veide - išgąstis.

PAGALBA IŠTIKUS MIOKARDO INFARKTUI :

Pirmąją pagalbą visada suteikia nemedikas.

1. Būtina susirgusįjį nuraminti ir padrąsinti. Iškviesti gydytoją (greitąją pagalbą) , bet , jei  įmanoma ,būtinai pačiam likti prie ligonio. Ligonį kankina didelis skausmas ir mirties baimė.

2. Ligonio viršutinę liemens dalį reikia šiek tiek pakelti ,kojas nuleisti , jį gal net pasodinti. Tik jei žinoma , kad sergančiojo mažas kraujospūdis, reikia jį paguldyti horizontaliai.

3. Pašalinti vėmalus ir , jei tik yra , duoti kvėpuoti deguonies.

4. Pabandyti įpurkšti nitrogliceriną ar duoti jo kapsulių.

5. Be paliovos tikrinti pulsą : jau pats laikymas už rankos psichologiškai teigiamai veikia ligonį.

6. Jei sustoja kraujotaka – reikia gaivinti.

 

 

8
+7
1

Įstaigos darbo laikas

P.: 7.30-18.00

A.: 7.30-18.00

T.: 7.30-18.00

K.: 7.30-18.00

P.: 7.30-18.00

Š.: 8.00-14.00

Registracija internetu

Draustumo tikrinimas

Apklausa

Kaip vertinate patogumą registruotis elektroniniu būdu pas gydytojus mūsų tinklapyje?

E-sveikatos projektas

Akcija "Aplenk ligą"

Greitoji pagalba

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas