Zarasų rajono savivaldybės VšĮ Pirminės Sveikatos Priežiūros Centras

Mums rūpi jūsų sveikata...

 ARTERINE HIPERTENZIJA GALI SIRGTI KIEKVIENAS

 Pirminė arterinė hipertenzija – liga, kuriai būdingas ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas, ilgainiui pažeidžiantis kitus organus-taikinius: širdį, smegenis, kraujagysles,inkstus. Tai vienas pagrindinių išeminės širdies ligos išsivystymo rizikos veiksnių. Šia liga gali sirgti bet kokio amžiaus žmonės, netgi vaikai, tačiau dažniau serga vyresni ar nutukusieji.

Padidėjęs arterinis kraujospūdis nustatomas apie 2% vaikų ir paauglių, tačiau vaikai pirmine arterine hipertenzija serga rečiau nei antrine, kuri išsivysto dėl inkstų ar širdies patologijos.

Nustatyta, kad kraujospūdį didina gausus valgomosios druskos vartojimas,nesaikingas alkoholio vartojimas, antsvoris, padidėjęs kraujo riebalų kiekis, mažas fizinis aktyvumas, cukrinis diabetas. Įtakos turi paveldėtas polinkis į hipertenziją, psichoemocinė įtampa, asmenybės A tipas (agresyvus, konkuruojantis).

Lietuvoje pirmine arterine hipertenzija serga trečdalis suaugusių žmonių. Vyresniems kaip 50 metų pacientams dažna izoliuota sistolinė hipertenzija. Lietuvoje net 33% mirčių lemia pirminės arterinės hipertenzijos komplikacijos. Hipertenzija nėštumo metu yra viena dažniausių motinos ir vaisiaus mirties priežasčių. Dėl padidinto kraujo spaudimo nėščiajai gali atsisluoksniuoti placenta, atsirasti kraujosrūvų smegenyse, prasidėti eklampsija, priešlaikinis gimdymas, vaisiui - apsigimimai ar mirtis.

Pradinėje ligos stadijoje padidintas kraujospūdis dažnai lieka nepastebėtas netgi 15-20 metų, nes be padidinto kraujospūdžio, jei jo nematuojama, žmogus nieko nejaučia.

Iš tiesų pavojinga, kai dauguma žmonių nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, o jei ir žino, tai nesigydo, nes gerai jaučiasi. Požymių paprastai atsiranda tuomet, kai širdis ir kraujagyslės bei kiti organai negrįžtamai pažeidžiami gali ištikti insultas, miokardo infarktas, išsivystyti širdies ar inkstų nepakankamumas, pažeidžiama akių kraujotaka, kojos.

Sutrikus šlaunies ar kelio srities kraujotakai ligoniui skauda blauzdos raumenis, tenka dažnai einant ilsėtis, netgi naktį,ramybės būsenoje skauda kojas, šąla pėdos, atsiranda žaizdos.

Kiekvienas save gerbiantis žmogus,sulaukęs 35 metų ir daugiau,bent kartą per metus turėtų pasimatuoti kraujospūdį. Žmonėms, kuriems padidėjęs kraujospūdis, patartina įsigyti kraujospūdžio matuoklį ir rytą bei vakare pasimatuoti jį pačiam. Tai nesudėtinga ir kiekvienam prieinama.

Kas gi yra kraujospūdis? Tai yra tekančio kraujo spaudimas iš širdies į kraujagyslių sieneles. Kai jis išstūmiamas iš širdies skilvelių per jų susitraukimą, vadinamas sistoliniu, o pauzės metu tarp širdies susitraukimų pabaigoje - diastoliniu kraujospūdžiu. Sveiko žmogaus sistolinis kraujospūdis būna žemiau 130mm Hg, o diastolinis žemiau 85 mmHg.

Skiriamos kelios hipertenzijos stadijos: 

• švelni pirmoji stadija-140-159/90-99mmHg;

• vidutiniškai sunki antroji stadija – 160-179/100-109mmHg;

• trečioji sunki stadija – 180/110mmHg.

• izoliuota sistolinė hipertenzija ,kai sistolinis kraujospūdis daugiau 140,o diastolinis normalus -iki 90mmHg.

Sergantiems cukriniu diabetu ar inkstų nepakankamumu kraujospūdis turėtų būti mažesnis :130/80-85 mmHg. O senyvo amžiaus žmonėms kraujospūdžio negalima sumažinti staiga, nes gali pablogėti smegenų kraujotaka.

Hipertenzinė krizė – tai greitas kraujospūdžio padidėjimas, sukeliantis gyvybiškai svarbių organų (smegenų, širdies, inkstų) kraujotakos sutrikimą. Padidėja sistolinis kraujo spaudimas daugiau 200 mmHg, stiprus galvos skausmas, sąmonės sutrikimas, regėjimo sutrikimas, laikina neurologinė simptomatika, koma, pasireiškia ūmus širdies nepakankamumas, nestabili krūtinės angina,miokardo infarktas, gali įvykti aortos atsisluoksniavimas, sutrikti inkstų veikla iki ūmaus nepakankamumo, žmogų pykina, jis vemia.

Svarbiausias arterine hipertenzija sergančio asmens gydymo tikslas – maksimaliai sumažinti mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Nedaug padidėjusį kraujospūdį galima pradėti mažinti be vaistų:

- mažinti kūno svorį;

- metus rūkyti,(išvengsite lėtinio bronchito, insulto, infarkto, gerklų, plaučių, šlapimo pūslės vėžio,inkstų nepakankamumo, ,,rūkoriaus kojų“, impotencijos);

- reguliariai mankštinantis, laipsniškai didinant fizinį krūvį;

- sumažinus druskos ir gyvulinės kilmės riebalų kiekį maiste;

- mėsos patiekalus keičiant žuvimi;

- valgant daug žalių daržovių, vaisių, ypač turtingų kalio;

- atsisakant alkoholio ar labai jį ribojant;

- išmokus atsipalaiduoti, pailsėti, nepulti į paniką stresinėmis situacijomis.

Prieš skiriant kraujospūdį mažinančius vaistus, įvertinami visi rizikos veiksniai, nustatomas asmens širdies ir kraujagyslių ligų rizikos laipsnis. Kuo didesnė rizika, tuo anksčiau skiriama vaistų neatsižvelgiant į hipertenzijos laipsnį. Gali būti taip,kad gydytojui paskyrus jūs reguliariai vartojate vaistus,bet spaudimas nekrenta. Ar veiksmingi spaudimą mažinantys vaistai,galima nustatyti tik juos pavartojus maždaug dvi savaites.

Pirminė arterinė hipertenzija turi būti gydoma nuolat,o ne pripuolamai, dažnai visą gyvenimą. Gydant kraujospūdis turi būti vienodas visą parą, kraujagysles blogai veikia jo ,,šokinėjimas“.

Jei kraujospūdis labai smarkiai pakyla, daugiau nei 200/120 mmHg ir greta to labai skauda galvą, širdį, sutrinka regėjimas, turite tučtuojau kreiptis į gydytoją, jei, išskyrus padidėjusį kraujospūdį , nėra jokių kitų nusiskundimų, ramiai pagulėkite, atsipalaiduokite , išgerkite kaptoprilio 50mg, po 30 min. vėl pamatuokite kraujospūdį ir, jam nekrentant, kreipkitės į gydytoją.

Pagrindinės klaidos gydant arterinę hipertenziją:

- daugelis nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, nes jo nematuoja;

- žinantys, kad jų kraujospūdis padidėjęs, nesigydo, nes nieko nejaučia;

- paskirtus vaistus vartoja nereguliariai, tik tada, kai blogai pasijunta arba kai nustatomas padidintas kraujospūdis;

- vartoja per mažas vaistų dozes, nepakankamai sumažina kraujospūdį;

- gydosi epizodiškai, paskirtus vaistus patys nutraukia;

- reguliariai nematuoja kraujospūdžio namie;

- užsiima ,,savigyda“ , klauso draugų ir kaimynų patarimų.

 

 Manome, kad įgytos žinios padės suvokti arterinės hipertenzijos reikšmę mūsų sveikatai, padės pasiekti

gerų gydymo rezultatų, leis jaustis puikiai ir būti laimingiems.

 

Parengė Zarasų PSPC gydytoja Z. Maniušienė

 

 

 

 

0

Įstaigos darbo laikas

P.: 7.30-18.00

A.: 7.30-18.00

T.: 7.30-18.00

K.: 7.30-18.00

P.: 7.30-18.00

Š.: 8.00-14.00

Registracija internetu

Draustumo tikrinimas

Apklausa

Kaip vertinate patogumą registruotis elektroniniu būdu pas gydytojus mūsų tinklapyje?

E-sveikatos projektas

Akcija "Aplenk ligą"

Greitoji pagalba

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas